KARALIŲ PASAKA
Šokių šventei pasirinktas lietuvių dailininko ir kompozitoriaus M. K. Čiurlionio paveikslo “Karalių pasaka” pavadinimas. Dailininko karaliai laiko rankose spinduliuojančią kaimo sodybą. Joje telpa viskas - slėpiningas nakties gamtos virtualumas, kosminė žmonių gyvenimo begalybė, dabarties ir praeities sambūvis, tautosakinė epinė karalių pilių reikšmė, liaudies kultūros išaukštinimas.
Šokių šventės scenarijus pagrįstas ir įkvėptas lietuvių liaudies pasakų, sakmių ir padavimų motyvais bei M. K. Čiurlionio paveikslais. Juose dažnai randama antgamtiškų, mitologinių, pasakiškų elementų. Įgyvendinant šią temą pasirinkta liaudies padavimų, sakmių ir pasakų pynė.
Lietuvių pasakojamosios tautosakos kūrinių (sakmių, padavimų, pasakų) prasmių pasaulį jungia lietuvių tautos pasaulėjautos, etnografinių buities ir dvasinių papročių pagrindai. Žmonės visada stengėsi suvokti ir perduoti jaunesnėms kartoms žinias apie reikšmingus įvykius – įvairias permainas ar katastrofas, sutelktą visuomenės veiklą ar lemtingus jos narių nesutarimus ir savo valstybės istorijos tarpsnius.
Šokių šventėje per liaudies padavimus, sakmes ir pasakas kursime pasakojimą, kuris simbolizuos mūsų žmonių kelionę laiko būties ratu. Liaudies padavimų, sakmių, pasakų paveikslų ir metaforų pagalba bus rodoma mūsų protėvių sukaupta išmintis, kurią močiutė seks savo anūkėliui.
Programa sudaryta iš 4 dalių, prologo ir finalo.
Prologas – LAIMĖS ŽIBURYS
Vaizduoti žmonių amžiais puoselėtą laisvės siekį ir sunkų kopimą į išsvajotąjį Laimės kalną.
I dalis – PUNTUKO AKMENĮ ATVERTUS
Liaudies padavimai “Puntuko akmuo”, sakmės apie laumes, deives, velniukus.
II dalis – SAULĖ IR MĖNULIS
Liaudies pasaka “Saulė ir Mėnulis”. Ji simbolizuoja darną, pusiausvyrą visatoje ir pasaulyje.
III dalis – KALVIS TELEVELIS
Sakmė apie kalvį Televelį ir jo išvaduotą Saulę. Piktosios jėgos pavydėjo žmonėms saulės ir laimingo gyvenimo. Vieną dieną jos pavogė ją ir sukaustę geležinėmis grandinėmis paslėpė giliai požemyje akmeniniame bokšte. Pabudęs ir pamatęs, kad aplinkui karaliauja tamsa, Televelis išėjo Saulės vaduoti. Geležiniu kūju sudaužė bokštą ir išlaisvino Saulę. Nuo to laiko Saulė vėl šviečia visiems žmonėms.
IV dalis – VAIVOS JUOSTA
Liaudies sakmė apie Vaivos juostą. O kur taika, šviesa, darbo vaisių gausa, ten šalia vaikšto ir meilė.
Finalas – LAIMĖS PAUKŠTĖ
Mitinėje lietuvių tautosakoje neretai kalbama apie stebuklingas paukštes. Lietuviai, kaip ir kitos tautos, mituose bei stebuklingose paukštėse įkūnijo amžinas šviesos, nesibaigiančio gėrio, laisvės, tiesos, grožio, muzikos, žinojimo ir galėjimo idėjas.